Universalios lentos, dažnai dar vadinamos All Mountain, yra skirtos slidinėjimui bet kokios formos kalnų reljefais. Tokios lentos tiek pat tinka ir sudėtingoms trasoms, ir paprastoms, jos skirtos slidinėjimui freestyle ir freeride stiliumi, jomis galima slidinėti ir trasoje, ir snieglenčių parkuose bei halfpipe. Vienas iš pastebimų tokių snieglenčių požymių yra skirtingas nosies ir kulno dalies ilgis, o taip pat mažas standumas lenkiant. Tokios formos snieglentės gerai tinka ir naujokams. Jos leidžia lengvai pasukti, o juda jos taip, kad „atleidžia“ klaidas slidinėjant. Snieglentės freestyle‘ui yra skirtos tik slidinėjimui snieglenčių parkuose ir „halfpipe“. Tačiau pasitaiko ir dvigubi, ir trigubi trumpiniai: pavyzdžiui, FS ir AM reiškia snieglentę, skirtą slidinėjimui bet kokiomis reljefo formomis, bet orientuotomis slidinėjimui freestyle stiliumi. Ant tokios lentos Jūs jausite malonumą bet kokiomis slidinėjimo sąlygomis: ar tai būtų snieglenčių parkas ar halfpipe‘as, ar netikėtai pradėjęs kristi sniegas užklupęs Jus neprižiūrimuose parkuose. Freeride lentos sukurtos slidinėjimui paruoštose kalnų trasose arba ekstremaliam slidinėjimui ne trasose.

Klausimas: O ar apskritai verta pirkti lentą žaliems, gal geriau nusipirkti padevėtą profesionalų modelį iš draugo?

Reikia būti sąžiningam pačiam prieš save, todėl pati brangiausia snieglentė tikrai nebus pati geriausa, jei netiks Jums pagal pasirengimo lygį. Jei teisingai įvertinsite savo lygį, tai dažnai su pačia pigiausa lenta Jūs patirsite didžiausią slidinėjimo malonumą. Profesionalūs modeliai reikalauja labai tikslaus numatytos trajektorijos sekimo ir didelių pastangų, todėl snieglentininkams su mažesniu pasiruošimo lygiu šios lentos nieko neduos ir naujų triukų mokymasis netaps jiems lengvesniu. Be to, padevėta įranga gali būti gerokai „užmušta“, o tai toli gražu ne visada matyti per išorinę apžiūrą perkant.

Klausimas: Kaip parenkamos snieglentės pagal ilgį?

Snieglentininko svorį, kuris rekomenduojamas konkrečiai lentai, galima rasti specialioje lentelėje. Kuo mažesnis snieglentininko svoris, tuo aukštesnis turi būti jo pasiruošimo lygis. Ilgesnės lentos daugeliu atvejų garantuoja didesnį patogumą slidinėjant giliame sniege ir todėl geriau tinka slidinėjant freeride stiliumi. Jos lengviau valdomos judant trasoje su aukštesniais greičiais, bet reikalauja ir ypatingų pastangų slidinėjant. Tačiau snieglenčių gamybos technologijų ir konstrukcijos pagerinimas leido palengvinti ilgų lentų valdymą.

Klausimas: Ką snieglenčių aprašyme reiškia žodis Wide?

Nurodymas „Wide“ palengvina snieglenčių pasirinkimą žmonėms, kurių avalynės dydis yra didesnis nei 45-as. Taip paženklintas lentas firmos gamintojos rekomenduojama žmonėms su dideliu avalynės dydžiu.

Klausimas:Kas yra efektyvus briaunos ilgis?

Šis parametras reiškia briaunos ilgio dalį, realiai sąveikaujančią su sniegu atliekant posūkį. Kuo ilgesnė nosies arba kulno dalis, tuo trumpesnis efektyvus briaunos ilgis. Trumpas efektyvus briaunos ilgis užtikrina aukštesnį manevringumą, o ilgesnis – geresnį tikslumą sekant trajektoriją bei didesnį eigos sklandumą. 

Klausimas: Kaip apsispręsti dėl lentos pasirinkimo pagal plotį?

Pagrindinis principas yra, kad reikia pirkti kiek įmanoma siauresnę lentą, bet tuo pat metu, tokio pločio, koks yra būtinas. Apkaustų vietoje teisingu kampu pastačius koją batas neturi išlysti pirmyn ar atgal daugiau nei 1,5 cm nuo kojos pirštų ar kulno krašto. Apytiksliai skaičiavimai rodo, kad lentos plotis apkaustų vietoje turi būti 1 cm didesnis už juosmens plotį. Jei, pavyzdžiui, juosmens plotis yra 25 cm, tai lentos plotis apkaustų srityje turi būti 26 cm. Iš to seka, kad pastačius koją kampu nuo 0 iki 200 maksimalus bato pado ilgis turi būti 29 cm. Ir tik pradedant nuo kampo dydžių didesnių nei 200, santykinis pado dydis mažėja. Kuo siauresnė lenta, tuo mažiau pastangų slidinėjant reikia briaunos pakeitimui, judėjimui apledijusiais šlaitais ir posūkių atlikimui.

Visi kalba apie kažkokius posūkio radiusus ar šoninius radiusus. O kas gi tai yra ir ką tai įtakoja?

Iš tikrųjų, turimas omenyje šoninės snieglentės išpjovos radiusas (šuonuose lenta išpjauta ne tiesiai). Ji gali gana stipriai skirtis. Ir apskritai, šoninė išpjova gali būti ir ne radialinė. Maži šoninės išpjovos radiusiai daro snieglentę manevringesne. Jau prie nedidelės briaunos apkrovos gaunasi raižytas posūkis. Lentos su dideliais šoniniais radiusais reikalauja ir didelės apkrovos keičiant briaunas raižytuose posūkiuose, bet žinoma, suteikia daugiau eigai daugiau sklandumo esant dideliems greičiams. Su jais lenta slysta greičiau, o klaidos nusileidimuose po šuoliukų dideliu greičiu taip stipriai neatsiliepia. Dideli radiusai palengvina taip pat ir lentos išėjimą į slydimą. Slidinėjant freestyle stiliumi, maži radiusai užtikrina greitą krypties korekciją slidinėjant halfpipe, tačiau, žinoma, dideli radiusai geriau kompensuoja nusileidimuose po šuoliukų. Paskutiniu metu, radialinė šoninio profilio forma papildoma kitos geometrijos formomis. Pradedamos naudoti elipsės, parabolės ir kintamo radiuso kreivės formos. Dažnai naudojami profiliai su dviem, trimis ir netgi begaliniu skaičiumi kreivių radiusų.
Sniege tokios konfigūracijos veikia tokiu būdu: perkeliant svorį ant nosies ar kulno, arba ant briaunos, pradeda veikti kitas radiusas. Taip galima įveikti mažesnio radiuso posūkius, o briaunų spaudimas į sniegą pasiskirsto tolygiau. Tačiau į klausimą apie tai, koks vis dėlto radiusas– didelis, mažas ar kintamas (jie dar kartais vadinami progresyviniais) labiau tinka konkrečiam snieglentininkui, beveik neįmanoma vienareikšmiškai atsakyti. Optimalus radiuso dydis stipriai priklauso nuo individualaus slidinėjimo stiliaus ir paties snieglentininko pasirinkimo. Ir tik išbandžius ant šlaito keletą lentų su skirtingais radiusais galima apsispręsti, koks radiuso dydis yra optimaliausias.

Klausimas: Kokiam tikslui apkaustų angos yra atitraukiamos atgal?

Twin Tip snieglenčių, kurių angos apkaustams išdėstytos centre, jau beveik negamina. Directional snieglenčių atlikimas, tai yra, su skirtingu  kietumu lenkiant ir šoniniu nosies bei uodegos profiliu, reikalauja perkelti angas apkaustams į galinę pusę. Mažesnis atitraukimas suteikia didelį manevringumą ir galimybę geriau atlikinėti triukus. Freeride stiliui skirta lenta turi labiau atitrauktas angas, dėl ko jos slydimas yra sklandesnis, ir ji efektyviau juda giliame sniege. Žinoma, atitraukimo dydis turi atitikti standumui lenkiant ir snieglentės formai.

Klausimas: Mano patyrę draugai kalba apie kažkokius „sendvičius“ ir „kepus“, o aš niekaip negaliu suprasti, prie ko čia tie sumuštiniai ir kada jie juos valgys?

Viskas labai paprasta – jie kalbasi apie skirtinas lentų konstrukcijas. Grubiai jas galima suskirstyti į tris pagrindinius tipus:
1) Konstrukcija sandwich – konstrukcija, kurioje yra šoninė sienelė, didžiaja dalimi gaminama iš ABS (acetilbutadinstirolo) medžiagos kuri yra jungiantis elementas tarp viršutinės dangos ir briaunos.
2) Charakteringas "kepinės" snieglenčių konstrukcijos elementas yra viršutinis laminato sluoksnis, einantis iki pačios briaunos ir uždengiantis šerdį kaip dangtelis.
3) Ir, galiausiai, hibridinė konstrukcija, apimanti ir sendwich, ir cap. Kiekviena firma vadina jas savaip, pavyzdžiui pas K2 tai HYBRITECH CAP. Tokių instrukcijų variantai yra skirtingi, labiausiai paplitęs iš jų yra tas, kuriuose kepas eina iki pusės šoninės sienos aukščio ir liečiasi su plona šonine sienele iš ABS. Kartais dangtelis lentos šonuose eina iki pačios briaunos. Bet apkaustų srityje būtinai statoma šoninė sienelė. Niekas vietoje Jūsų nenuspręs, kokią iš šių trijų konstrukcijų pasirinkti. Vieniems tai „tikėjimo ir filosofijos klausimas“, o kitiems – asmeninio slidinėjimo stiliaus klausimas, kuriam pasirenkama geriausia konstrukcija.

Klausimas: Man nuolat sako, kad reikia pirkti tik medinę lentą, o štai kur ten pas ją medis, ir kaip jį ten įžiūrėti?

O medis ten paprastai yra viduje, tiesa, ten gali būti ne tik medis, arba ten jo gali ir visai nebūti. Snieglenčių gamintojai naudoja pačias įvairiausias šerdies konstrukcijas. Kiekviena firma pati nustato, kokia būtent medžiaga suteikia geriausias amortizacines savybes. Klasikinis techninis sprendimas yra medinės šerdies naudojimas. Joje medinės lentjuostės suklijuojamos tarpusavyje taip, kad gretimų lentjuosčių plaušų kryptis būtų priešinga. Šerdies pagrindo įrengimui kuriami patys įvairiausi „futuristiški“ konstrukcijos palengvinimai. Ir čia vėl gi klausimas dėl konstrukcijos pasirinkimo tampa asmenišku. Taip, pavyzdžiui, dauguma profesionalių snieglentininkų pasikliauja sena gera medine šerdimi ir nesijaučia patogiai ant lengvos lentos. Kitiems, atvirkščiai, tokia konstrukcija atrodo nepakankama. „Tai, kas geriausiai tinka aviacijai ir kosmonautikai, neblogai ir mano snieglentei šuolio metu“, mano jie.

Klausimas: Kaip pasiekiamas stabilumas, esant sukančiosioms apkrovoms?

Lenktyninėms snieglentės savybėms pagrindinį vaidmenį atlieka stabilumas esant sukančiosioms (torsinėms) apkrovoms. Lentos, pakankamai minkštoms sukimams, lengviau „atleidžia klaidas“ ir leidžia perkelti apkrovas nuo briaunos ant briaunos su mažesnėmis pastangomis. Kietos susukimui lentos reikalauja didesnio mokėjimo, bet už tai garantuoja didesnį tikslumą trajektorijoje ir užtikrina geresnį pastangų perdavimą į briaunas. Kietumą sukimams daugiausiai nulemia lentos storumas ir šerdies konstrukcija. Skirtingų stiklo pluoštų naudojimas taip pat įtakoja kietumą susukimams. Naudojant taip vadinamą „bioksalinę“ medžiagą (su tarpusavyje statmenu siūlų išdėstymu) lentos kietumas susukimams gaunamas ypatingai aukštas, o tri- ir kvadri-oksialinės (su trigubu ir keturgubu tarpusavyje statmenu siūlų išdėstymu) medžiagos jį paaukština.
Be to, atskiros lentos dalys – nosis, kulnas arba apkaustų sritis gali būti sustiprinti su intarpais iš standumą padidinančių medžiagų. Daugumoje atvejų tam naudojami intarpai iš anglies plastiko, kevlaro ir titano lydinių, turinčių skirtingą formą ir įmontuojamų į lentą. Daugelio firmų gaminiuose šie X arba V formos gaminiai išorėje nematomi, nes yra įtaisyti šerdies viduje ir nufrezuoti tolygiai su jos paviršiumi. Kiti gamintojai šio konstrukcinio principo neslepia, dėl to gaunasi, taip vadinamas, 3D paviršius. Tokiu būdu sustiprintos išlenkiančioms ir susukančioms apkrovoms lentos užtikrina aukštesnę reakciją į apkrovas. Pradedantiesiems ir mažiau pasiruošusiems snieglentininkams slidinėjimas tokiomis lentomis yra sunkesnis, nes reikalauja daugiau pastangų.
Ir trumpa informacija medžiagotyros specialistams: intarpai iš anglies plastiko viršutinėje snieglentės dalyje daro ją gyvesne, tai yra, didina reakciją į apkrovas dėl didesnio anglies audinio patvarumo. Kevlariniai intarpai naudojami apatinėje dalyje. Jie yra labai atsparūs plyšimams, kas teigiamai įtakoja sklandų lentos slydimą.

Klausimas: Koks slystantysis paviršius yra geriau – su grafitu, ar be jo? Ir ką įtakoja jo buvimas?

Egzistuoja du pagrindiniai skirtingi slystančiųjų paviršių tipai: ekstrudiruotas ir aglomeruotas. Ekstrudiruotas slystantysis paviršius gaunamas uždedant išlydytą medžiagą. Jis lengvesnis ir mažiau atsparus įvairiems pažeidimams. Bet pradedantiesiems snieglentininkams tai vis dėlto geriausias pasirinkimas. O neapdirbto ekstrudiruoto slystančiojo paviršiaus slydimas net geresnis, nei neapdirbto aglomeruoto su grafito priedais. Aglomeruotas slystantysis paviršius gaunamas karšto presavimo būdu. Taip susidaro daug porų, gerai sugeriančių vašką tolimesnio apdribimo metu. Toks paviršius labai kietas ir labiau atsparus pažeidimams. Reguliariai prižiūrint užtikrinamas puikus slydimas. Grafitas pridedamas į abiejų tipų slystančiųjų paviršių medžiagą, dėl to sumažinamas elektrinis paviršiaus krūvis. O tai, savo ruožtu, pagerina slydimą.

Klausimas: Kaip išsirinkti apkaustus?

Vartotojui laimei, snieglenčių apkaustų standartas paskutiniu metu tapo labai aukštas. Dar visai neseniai apkaustų gamyba užsiėmė tik 4-5 firmos gamintojos. Labai dažnai skirtingų firmų apkaustai skyrėsi tik lipduku ir nugarėlės spalva. Tačiau dabar kiekviena firma stengiasi gauti savo apkaustų patentą. Ergonomiškos platformos, patogūs naudojimui užsegimai ir aukštos patogios nugarėlės, kurių padėtį galima reguliuoti, laimei, tapo standartu kiekvienam gamintojui.
Minkšti apkaustai skiriasi daugiausiai pritaikymu. Perkant naujus apkaustus reikia patikrinti jų pritaikymu batams. Be to, reikia atkreipti dėmesį į: apkausto kulno išlinkis turi eiti palei bato kulno apvadą. Tikrinama ir tai, kaip dirželiai priglunda prie bato. Patys minkščiausi dirželiai kur kas ne visada yra patys patogiausi. Labai dažnai kietesnis ergonomiškas dirželis geriau paskirsto spaudimą po batą.

Klausimas: Kas tai yra „greičio pedalas“?

Tam, kad apibūdintų platformos pailginimą ir jos pakėlimą kojos pirštų srityje, dažnai yra naudojamas iš automobilistų pasiskolintas pasakymas „greičio pedalas“. Tokios konstrukcijos platformos, arba su papildoma (dažniausiai reguliuojama į ilgį) detale užtirkina greitesnį ir tiesesnį pastangų perdavimą snieglentei. Tokios platformos rekomenduojamos pirmiausiai žmonėms su dideliais avalynės dydžiais.

Klausimas: Kokie batai snieglentei yra geresni?

Jūs apsiaunate batą ant kojos ir jaučiate, kad jis jaučiasi ant kojos kaip naminė šlepetė – tai būtų idealus atvejis. Deja, daugumoje atvejų viskas vyksta greičiau jau atvirkščiai, ir koja suvokia batą kaip kažką, kas primena viduramžiškas kankinimo priemones. Tinkamas pritaikymas kojai – tai pagrindinis reikalavimas, kurį būtinai turi atitikti jūsų batas, pirmiau nei jūs sugalvosite jį įsigyti. Aišku, jis turi gerai atrodyti išoriškai, tačiau, pirmoje eilėje, kaip jau minėta aukščiau, jis būtinai turi būti pritaikytas jūsų kojai. Batas turi užtikrinti stabilumą ir patikimą kulno fiksaciją, lengvai užsidėti ir nusiimti – pačiose geriausiose konstrukcijose atskiros zonos užrišamos atskirai. Be to, batas neturi praleisti į vidų drėgmės ir tuo pačiu, turi „kvėpuoti“, kad Jūs visą dieną nevaikščiotumėte šlapiomis kojomis. Kuo trumpesnis bato padas, tuo mažiau šansų, kad jis išeis už lentos krašto. Todėl gerai būtų rinktis minimalų iš visų bato dydžių, kuris iš pradžių pasirodo mažokas, o vėliau pasirodo kaip tik. Problemos pritaikant batą gali būti tokios sudėtingos, kad kartais tenka „patrumpinti“ vidinį batą kojų pirštų srityje. Tiems, kas turi problemų su kojomis, gali padėti vidiniai batai, kurių forma keičiasi priklausomai nuo temperatūros. Tokių vidinių batų kamšalas padarytas iš putoto plastiko vietose, kuriose gali būti problemų su pritaikymu – pirštų srityje, ant klukšnių ir liežuvio, šiam plastikui galima suteikti reikalingą formą terminio apdirbimo būdu. Paprastai tai daroma šildant gaminį krosnyje arba specialiu fenu, taip šildoma medžiaga suminkštėja. Aušdamas kamšalas įgauna jūsų kojos formą.

Kitos naujienos: