Dar prieš 30-40 metų apie Ischgl mažai kas žinojo, nebent patys fanatiškiausi kalnų slidžių gerbėjai Austrijos ir Šveicarijos pasienyje. Šiandien Ischgl – vienas iš madingiausių, prestižiškiausių ir garsiausių Austrijos, ir visos kalnų slidinėjimo Europos, kurortų.

Sezono pradžia Ischgl kurorte – visada įvykis. Ne tiek dėl to, kad ten kažkaip ypatingai į jį žiūri ir su didesniu, nei kaimynai, nekantrumu laukia, kada pabaltuos kalnai. Tiesiog kasmet į sezono atidarymą Ischgl sukviečia pasaulinio ryškumo žvaigždes. Idalp koncertų aikštelėje ir pagrindinėje paties kurorto aikštėje koncertavo Eltonas Džonas, Tina Turner, Rodas Stiuartas, Bon Jovi, Bobas Dilanas, Lajonelis Ričis, Pink ir The Pussycat Dolls. Koncertas žiūrovams vyksta visiškai nemokamai.

Atvykus žvaigždėms ir jų gerbėjams, vaizdingas kaimelis pasikeičia. Ir nors apačioje nėra sniego, ore sklando ypatinga laukimo nuojauta. Ypač smalsūs ir godūs žvaigždžių gerbėjai fotografuoja kukliai greta įprastinių senučių „Volkswagen“ ir „Audi“ pastatytus ryškiai raudonus „Ferrari“ ir ne mažiau dabitišką „Boxter“.  Paaugliai ir paparaciai medžioja stilingame „Madlein“ viešbutyje apsistojusias dainininkes ir spokso į lipančius iš limuzino „Penthouse“ modelius. O kol vietiniai barai pradeda „apres-ski“ vakarėlius ne po, o „vietoje“ slidžių, per porą dienų surinkdami dviejų mėnesių apyvartą, kol visi tik ir laukia pagrindinio šou, verta keliauti į viršų.

Pirmieji keltuvai Ischgle pasirodė 1963 metais, kada vietiniai gyventojai „susimetė“ ir nusprendė padaryti iš savo kaimelio „megakurortą“.   Šiandien būtų sunku rasti priekaištų „Silvretta-Arena“ (taip vadinama Ischgl slidinėjimo zona) keltuvų tinklui: slidinėjimo zoną su 230 km trasų aptarnauja daugiau nei 40 šiuolaikinių trosinių kelių. Pastaraisiais metais kurorto akcininkai sutiko negauti dividendų, o visas lėšas skirti rajono plėtrai, tokiu būdu, į šią kalnų slidinėjimo sritį buvo investuota daugiau nei 130 milijonų eurų. Ischgl – gana ištęstas į ilgį kurortas, ir pasivaikščiojimas nuo vieno jo krašto iki kito gali trukti apie 30, o gal ir daugiau, minučių. Slidinėjančiųjų patogumui ir siekiant sutrumpinti neišvengiamas eiles, iš Ischgl veda trys dideli keltuvai. Du iš jų - Silvrettabahn ir Fimbabahn – kelia praktiškai į vieną tašką, į Idalp laukymę, nuo kurios išsiskirsto krėsliniai keltuvai. Jau 11.00 vietos daugiaaukščio restorano terasose ( jo pavadinimas Panorama, kaip gi kitaip!) užimtos pačių tingiausių ir nerangiausių, o apie popietę rasti laisvą vietelę visame restorane, netgi viduje – beveik neįmanoma užduotis.

Beje, dalis poilsiaujančių keliasi į Idalp visai ne slidinėti: už dviejų žingsnių nuo restorano yra nedidelė parduotuvėlė su akiniais ir kitais brangių ir žinomų prekių ženklų aksesuarais, o būtinas prancūziškas šampanas ypatingai tinka prie pietų esant saulėtam orui.  Na o tiems, kas nori tiesiog pailsėti prieš eilinį „prasinešimą“ trasomis, geriau keliauti į neseniai pastatytą restoraną „Pardorama“ (į jį veda keltuvas, pasislėpęs už „vaikiško“ kalniuko).  Milžiniška terasa su šezlongais, restorano stikluose atsispindintys kalnai, skanus karštas vynas arba balintos kavos puodelis su puta, ir galima keliauti toliau, pavyzdžiui, į Šveicariją. Kad patektumėte į kaimyninę šalį, visiškai nebūtina sėstis į autobusą ar lėktuvą – vienas iš keltuvų iš Idalp – ir jūs jau Samnaun trasose. Dienomis, kada Ischgl surenka milžiniškus kiekius turistų, geriau iš pat ryto keliauti į Šveicarijos pusę. Gruodį, kai sniego dar visai mažai, geriausia trasų būklė buvo būtent Samnauno dalyje, nors graži mėlynoji trasa po vidudienio pritraukė būrius nepasitikinčių savimi slidininkų ir snieglentininkų. Beje, sezono įkarštyje atvirų trasų Ishgl –Samnaune yra kur kas daugiau, nei gruodžio pradžioje, taigi maišaties galima tikėtis tik ant svarbiausių šlaitų, kurie veda prie kabinų arba žemyn, link pačių kurortų.

Nereikėtų bijoti kontrolinių punktų ir muitininkų: ten apie Šveicarijos artumą primena tik užrašas ant perėjos, pranešantis, kad kertate valstybės sieną.  Kainos restoranuose Šveicarijos pusėje pateikiamos eurais ir Šveicarijos frankais, europietišką valiutą, žinoma, priima su mielu noru.  Veržtis iš Ischgl į Samnaun verta ne tik dėl paprastų trasų arba ypatingo šveicariško kolorito: kalnai visiškai vienodi, tiek Austrijoje, tiek ir Šveicarijoje. Reikalas tame, kad Samnaun yra ištisas „duty-free“ - laikrodžiai, alkoholis, tabako gaminiai ir kitokie dalykai, kurie paprastai būna neapmokestintos prekybos parduotuvėse.  Beje, įvežti pilną vežimą alkoholio atgal į Ischgl  nepavyks: remiantis galiojančiais apribojimais, draudžiama įsivežti daugiau nei vieną bloką cigarečių ir vieną litrą stipriųjų spiritinių gėrimų.
 
Iš viso Ischgl –Samnaun gali pasigirti 230 km slidinėjimo trasų, o pagal Austrijos mastus tai visai nemažai: daugiau siūlo keleta kurortų pvz: Alberg ir Ski Amade, tačiau abu šie regionai nėra pilnai susieti trasomis. Ishgl kurorte daug paprastų trasų, ypač Idalp rajone, o raudonųjų trasų, besileidžiančių į laukymę, sudėtingumas yra gerokai pagražintas. Oficialių „juodųjų“ trasų Ischgl‘e nedaug, o snobai-ekspertai dar ir pasiginčytų dėl jų „juodumo“. Na, bent jau šiauriniai Palincorf šlaitai ir pakankamai rimta trasa 14a, kuri veda nuo Greitspitz viršūnės, abejingais nepaliks slidinėjimo mėgėjų.  Silvrettą mėgsta ir snieglentininkai: jiems, kai iškrenta pakankamai sniego, pastatomos keturios specialios zonos, kuriose galima pasitreniruoti šuoliukus, pasisukinėti half-pipe‘uose, pasitreniruoti kitų triukų. Visi Ischgl regiono pasiūlymai tuo dar nesibaigia. Lygumų slidžių mėgėjams nutiestos trasos, rogučių mėgėjams yra dieninės ir naktinės trasos. Pačiame Ischgl‘e galima čiuožinėti pačiūžomis specialioje aikštelėje. O tiems, kam dar liks jėgų po slidinėjimo, veikia keturi uždari teniso kortai, o vaizdingų maršrutu kelionėms pėsčiomis ilgis gana įspūdingas.  

Ishgl slidinėjimo pasai

VIP leidimas, leidžiantis slidinėti Ishgl – Samnaun slidinėjimo zonoje, kainuoja 166-182,5 eurų 5 dienoms (priklausomai nuo sezono), vaikiškas 5 dienų leidimas kainuoja 100 eurus. Taip pat siūlomas Silvretta slidinėjimo leidimas, kuris be Ishgl – Samnaun siūlo paslidinėti virš kaimyninių Galtur, Kappl ir See kaimelių (iš viso – 68 keltuvai). Toks leidimas 6 dienoms kainuoja apie 185-215 eurų suaugusiems, ir 125 eurus vaikams. Kaip ir kituose kurortuose, galima įsigyti leidimus ir 5 dienoms iš 7 (arba 10 iš 14), abonementus neslidinėjantiems, vienadienius leidimus ir kitokius variantus.

„Atsipalaiduok... Jei sugebėsi“ – toks, išvertus į lietuvių kalbą, yra kurorto šūkis.  „Ischgl – ne vieta miegoti,“ – mano nuolatiniai kurorto svečiai. Ir išties -  įdomiausia kurorto gyvenimo dalis prasideda naktį, po 22.00-23.00 ir tęsiasi iki „kol ateis gydytojas“, tai yra, iki saulėtekio. Visada pilna žmonių ir linksma „Trofana Alm”, kuris yra šalia vienintelio kurorte penkių žvaigždučių viešbučio „Trofana Royal”. Nors dauguma garsenybių ir prabangos mėgėjų renkasi madingą „Pacha“ diskoteką, kurį yra stilingiausiame kurorto viešbutyje „Madlein“. Netgi dieną sunku prasibrauti į dvi įstaigas centrinėje aikštėje, prie Silvrettabahn keltuvo: „Kuhstall”  decibelais ir alaus bei kitų gėrimų megalitrais varžosi su „Feuer&Eis“. Apskritai, Ischgl‘e yra kur sočiai pasilinksminti, svarbiausia, kad liktų jėgų dar kažkam, nors ir kokį vidurdienį pakilti į viršų ir suvalgyti išsvajotąją karštos sriubos lėkštę.

Kitos naujienos: