Pavargote nuo darbo kabineto sienų, verslo reikalų, kasdienių rūpesčių ir nesibaigiančių telefono skambučių? Pagailėkite savęs – laikas slidinėjimo atostogoms!

Į Egipto piramidę galite pažiūrėti ir vasarą, o tinkamiausias pasiūlymas šiuo metu – vykti slidinėti į kalnus. Kas geriau pravėdins galvą už gaivų orą kalnuose ir kelių kilometrų žemyn besidriekiančią slidinėjimo trasą?

Tikriausiai daugeliui planuojančiųjų vykti į kalnus kyla klausimas – kurią šalį, kalnus ir kurortą pasirinkti? Kur geriausias kainos ir kokybės santykis? Vykti nuosavu automobiliu ar pasikliauti kelionių agentūrų pasiūlymais?

Į natūraliai kylančius klausimus atsako šio straipsnio herojus, itin aktyvus slidininkas, 2005 metų Lietuvos slalomo giganto čempionas, slidinėjimo instruktorius, treneris ir patyręs keliautojas Miroslavas Urbonavičius.

„Žiemą, kai tik yra sniego, beveik kiekvieną dieną praleidžiu ant kalno. Per metus vidutiniškai keturis kartus vykstu į užsienio slidinėjimo kurortus treniruotis, stažuotis, dalyvauti varžybose ar lydėti kitus dalyvius. Taip pat organizuoju keliones į kalnus, tad žinau, ko nori lietuviai keliautojai, ir galiu jiems patarti. Esu lankęsis daugelyje Europos slidinėjimo kurortų. Slidinėjimas man yra gyvenimo būdas, profesija ir, žinoma, malonumas“, – pasakoja 41 metų vyras.

Slidinėjimo laikotarpis

Europos kurortuose yra trys lietuviams slidinėti palankūs laikotarpiai, kai kainos kurortuose yra išties geros. Pirmasis – gruodžio mėnesio pradžia. Tuo metu daugelis vakariečių intensyviai dirba laukdami Kalėdų atostogų. Kurortai būna apytuščiai, o kainos – nedidelės. Vienintelis trūkumas – gali nepakakti sniego. Pavyzdžiui, Alpėse gruodžio mėnesį dar tik krinta sniegas.

Antrasis laikotarpis – iškart po Naujųjų metų. Tada baigiasi Kalėdų atostogos ir daugelis europiečių grįžta į darbus. Kurortai ištuštėja, taigi kainos po Kalėdų atostogų sumažėja.

„Šį laiką labiausiai rekomenduočiau. Pavyzdžiui, Prancūzijos ar Italijos kurortuose pirmąsias dvi sausio mėnesio savaites paslaugos gali kainuoti net tris kartus pigiau nei per Kalėdas“, – pažymi patyręs keliautojas.

Sausio mėnesį žiema kalnuose jau būna įsitvirtinusi, sniego pakanka, o dienos tampa saulėtos ir šiltos.

Vasario mėnesį kurortuose daugėja žmonių. Tuo metu daugelyje šalių moksleiviams prasideda atostogos ir kainos pakyla.

Trečiasis slidinėjimo laikotarpis yra kovo mėnuo. Tačiau tada reikėtų rinktis kurortą, kuris būtų gana aukštai kalnuose ir jame pakaktų sniego, nes saulė kovą karštesnė ir sniegas pradeda tirpti.

Pradžiamokslis – Lietuvoje

„Dažnai poilsiautojai atvažiuoja į kurortą dar nemokėdami slidinėti. Jiems patarčiau mokytis ne rimtoje trasoje, o ant mažojo kalniuko, kurį galima rasti kiekviename kurorte. Ten vyksta grupinės pamokos, kur išmokstama pagrindinių slidinėjimo taisyklių. Dar geriau pagrindus įgyti Lietuvoje, kad nuvažiavus į kalnus netektų gaišti laiko pamokoms, kurios trunka kelias dienas“, – negaili patarimų profesionalus slidininkas.

Jei ketinate slidinėti Vilniuje, Ignalinoje ar Birštone, Miroslavas pataria į trasą vykti kuo anksčiau ryte, kitaip nuo 11 iki 16 valandos prasidėjęs žmonių antplūdis gali trukdyti mokytis slidinėjimo pagrindų.

„Pastebėjau, kad ilgesniam laikui atvykę slidininkai mėgėjai traumų dažniausiai patiria pirmąją arba paskutinę atostogų dienomis. Pradžioje poilsiautojas dar nemoka gerai slidinėti ir dėl to dažnai pargriūva. Paskutinę dieną žmogus pervertina savo galimybes, neįvertina šlaito sudėtingumo ir oro sąlygų. Jei kiekvienas tiksliai įvertintume šiuos veiksnius – traumų būtų mažiau“. Turbūt taip turėtų skambėti ir vairavimo instruktorių pastabos?

Artimiausi kurortai

Lietuviams artimiausios slidinėjimo trasos įrengtos Latvijoje ir Lenkijoje. Ten galima vykti kad ir savaitgaliui. Kiek toliau – Čekija, Slovakija, Bulgarija. O galintys sau leisti tolimesnę ir ilgesnę kelionę geriausius kurortus atras Austrijoje, Šiaurės Italijoje, Prancūzijoje ar Šveicarijoje.

Pradėkime nuo artimiausiųjų. Prieš dešimtį metų, kai lietuviai slidinėdami Slovakijoje ar Čekijoje padėjo gerinti šių šalių slidinėjimo kurortų lygį, latviai rūpinosi savais kurortais. Dėl to dabar jie gali pasigirti gerai išplėtotu žiemos turizmu.

„Latvijoje yra net 30 normalių slidinėjimo kurortų. Ten į žiemos sportą žiūrima profesionaliai. Jei nėra sniego, jo paprasčiausiai pripurškiama. Vienintelis minusas – nėra aukštų kalnų“, – giria kaimynus Miroslavas.

Kitas artimesnis kurortas yra Lenkijoje, maždaug 50 kilometrų atstumu nutolęs nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos – Goldapo miestelis. Jame yra kalnas Pienkna Gora, kuriam lietuviai slidininkai negaili gerų žodžių.

Kiek toliau, prie Zakopanės miesto, yra žinomas kalnas – Kasparowy Wierch.

Kitas žinomesnis kurortas – Ščyrkas, nuo Vilniaus nutolęs 800 kilometrų. Iki jo nuvykti pakanka dienos.

„Lenkijoje slidinėjimo kokybė kiek prastesnė nei Vakarų valstybėse. Lauke nuolat tvyro smogas, atsirandantis dėl kūrenimo anglimis. Šią šalį lyginčiau su Slovakija, nors pastarosios kurortuose būna daug didesnės spūstys“, – pasakoja sportininkas.

Posovietinėse šalyse – eilės

Lietuviams gana gerai pažįstamos šalys Slovakija ir Čekija vis dar vilioja savo gražia gamta ir ne tokiomis gražiomis slidinėjimo trasomis. Nors kainos čia, palyginti su tolimesnėmis šalimis, kiek mažesnės, liūdina žmonių gausa ir ilgos spūstys.

„Vien pasižiūrėjęs į 200–300 metrų ilgio ir 5 metrų pločio žmonių eilę prie keltuvų pasijunti nekaip. Atvažiavus automobiliu labai sunku rasti, kur jį pastatyti. Atvykus autobusu iki kalno gali tekti eiti pėsčiomis kone kilometrą. Čia važinėja autobusai, tačiau net jiems sustojus nesi tikras, ar pavyks į įlipti. Žmonių ten išties daug“, – prisimena Miroslavas.

Čekijos kurorte Špindleruv Mlyne Miroslavas yra baigęs slidinėjimo kursus. Anot jo, čia tokios pat problemos kaip ir Slovakijoje – trasos neblogos, bet vargina žmonių spūstys. Kita vieta Čekijoje – Medvedino kalnas, kuriame vyrui patiko labiau. Anot slidininko, ten geresnis klimatas, daugiau saulės, mažiau žmonių.

Brangiausia – ne visada geriausia 

Brangiausia Miroslavo lankyta šalis – Šveicarija. Slidinėjimo instruktorių nustebino didelės kainos ir pernelyg rami atmosfera.

„Šveicarijoje septintą valandą vakaro uždaromos visos parduotuvės, o kavinės dirba neilgai. Tiems, kurie nori pasilinksminti ar tiesiog smagiai pavakaroti, ten paprasčiausiai nebus ką veikti. Šalyje daug pagyvenusių ir turtingų turistų, kurie ten važiuoja pabūti ramiai. Įspūdis toks, kad slidinėjimas jiems – antraeilis dalykas“, – stebisi slidinėjimo treneris.

Kaip teigia pašnekovas, Šveicarijos trasos yra labai gerai parengtos ir pritaikytos vyresnio amžiaus žmonėms. Pavyzdžiui, Italijos ir Šveicarijos pasienyje yra kurortas, besidriekiantis per šių valstybių sieną. Šveicarijoje jis vadinasi Zermatt, o Italijoje – Cervinia. Palyginęs šių kurortų trasas, Miroslavas šveicariškąjį įvardijo kaip turintį labai kruopščiai prižiūrimas trasas.

Dėmesys ir jaukumas

Austrijoje Miroslavą nustebino aukštas teikiamų paslaugų lygis.

„Austrai – labai tvarkingi žmonės, kurie stengiasi visapusiškai įtikti klientui. Jų tvarka, pedantiškumas ir paslaugos – nepriekaištingos. Vos tik trasoje pargriūva žmogus, iškart privažiuoja gelbėjimo tarnyba. Kai slidinėjau Prancūzijoje, to nebuvo. Teko pačiam keliskart kreiptis į gelbėtojus, bet jie atsakė, kad privalo laukti iškvietimo“, – prisimena slidininkas.

Vienas populiariausių lietuvių pamėgtų kurortų Austrijoje – Išglas. Anot Miroslavo, Austrijos kalnai nėra labai aukšti ir tuo nusileidžia Prancūzijai. Čia yra gana nedaug aukštų kalnų viršūnių.

„Ieškantiems gero, gana šilto klimato siūlyčiau rinktis Italiją, kadangi ten dažnai šviečia saulė. Taip pat Italijoje gausite jaukiausius kambarius. Prancūzijoje gyvenau praktiškame mažame kambaryje, o Italijoje už tą pačią kainą gavau jaukų namelį su židiniu“, – rekomenduoja Miroslavas.

Tikriems slidininkams – Prancūzija

Bet Miroslavas slidinėjimui mieliausiai renkasi Prancūziją. Anot jo, ten įkurtos geriausios trasos, o įranga, kaip ir Austrijoje, Italijoje ar Šveicarijoje – kokybiška. Vienas mėgstamiausių Miroslavo kurortų vadinasi Alpe d‘Huez. Trasos ten yra pietiniame kalno šlaite, dieną nuolat šviečia saulė, dėl to oras yra šiltesnis.

Kiti žymūs kurortai: Val Thorens, Les Menuires, Courchevel. Daugelis šių kurortų yra netoli Grenoblio arba Liono miestų. Tačiau sumanę slidinėti Prancūzijoje turėsite įveikti ilgiausią atstumą, kuris važiuojant automobiliu sudaro 2400 kilometrų, jį įveikti prireiks dviejų dienų.

„Prancūzijoje yra aukščiausi ir gražiausi kalnai. Viešbučiai dažniausiai įsikūrę prie pat kalno, užtenka išeiti iš kambario ir gali stotis ant slidžių“, – džiaugiasi vyras.

Apartamentai – praktiški, kambariuose – tik būtiniausi daiktai. Keturvietis kambarys dydžiu nepasižymi, jo plotas – 25 kvadratiniai metrai.

Kiek kainuoja?

Čekijoje daugiaaukščiame bendrabutyje nakvynė kainuoja 11–15 eurų žmogui. Slovakijoje – vos truputį pigiau. Austrijoje, Italijoje ir Prancūzijoje kainos yra apie 20 procentų didesnės.

„Nenorintiems išlaidauti patarčiau užsisakyti apartamentus, kuriuose paprastai būna virtuvėlė, arba viešbutyje kambarius kartu su pusryčiais ir vakariene. Mes dažniausiai užsisakome pusryčius ir vakarienę, o pietums užkandame atsivežto maisto. Už vakarienę kavinėje tektų pakloti 20 eurų asmeniui“, – patirtimi dalinasi Miroslavas.

Prancūzijoje nakvynė vienam žmogui dviviečiame kambaryje kainuoja 50 eurų parai. Per savaitę susidaro 350 eurų. Italijoje ar Austrijoje – kiek pigiau.

Vertėtų nepamiršti, kad į kelionės išlaidas dar teks įtraukti mokesčius už keltuvus, slidžių ir batų nuomą. Pavyzdžiui, Austrijoje, Italijoje ar Prancūzijoje keltuvų abonementas savaitei kainuoja vidutiniškai 150 eurų. Batai ir slidės kainuoja 70 eurų savaitei. Jei slidinėti važiuosite automobiliu keturiese, pridėkite dar po 100 eurų degalams ir 40 eurų už nakvynę pakeliui į kurortą. Viską sudėję, neturėtumėte viršyti 2500 litų.

Jei norite slides ir batus nuomotis Lietuvoje, gerai pasvarstykite. Gali būti, jog nuvažiavus į kurortą batai pasirodys nebepatogūs, o ir slidės gali būti netinkamos. Tuo tarpu vietoje susimokėję už slidžių nuomą galėsite kada panorėję pasikeisti batus ar slides.

Būtiniausi daiktai ruošiantis slidinėti yra akiniai ir kremas nuo saulės, lūpų vazelinas, specialios slidinėjimo kojinės, specialūs rūbai, kurie neleis jums prakaituoti ir šalti papūtus vėjui.