Here is a description of the location. It can contain HTML elements, like links.

Sniego zonos žemėlapis

Slidinėjimo kurortai jau greitai

Žemėlapis

Vilniaus, Kauno ir Alytaus kompanijos nuotykiai Slovakijos Tatruose

Lietuvoje niekaip nesulaukiant sniego, o taip norint pajusti svaigų orą, lekiant nuo kalno, greitai sudarėm grupiokų kompaniją ir pradėjome planuoti kelionę į Slovakiją. Mums pasisekė, kad keli nariai iš mūsų aštuoniukės jau buvo patyrę keliautojai į šią šalį, tad kelionės planą ir nakvynės vietas susiorganizavome greitai. Liko tik laukti kelonės pradžios.

Slidinėti į užsienį važiavau pirmą kartą, todėl prieš kelionę labai nekantravau ir spėliojau, kaip viskas bus. Susirinkus abiems ekipažams (važiavome dviem savais automobiliais), startavome iš sutartos vietos.

Nuotykiai prasidėjo jau prie pat Lazdijų pasienio. Žinojome, kad dėl Šengeno zonos mūsų niekas neturėtų stabdyti pasienyje, tačiau mūsų nuostabai Lenkijos pusėje vis dar buvo pareigūnų. Ir dar labiau nustebome, kai jie sustabdė abu ekipažus. O kai pasakė priežastį, negalėjom patikėti – pasirodo Lenkijoje negalima važinėti su priešrūkiniais žibintais ten, kur nėra rūko (aišku, logiška), tačiau pareigūnas nenorėjo klausytis, kai mes teigėme, kad prieš pat sieną Lietuvos pusėje buvo rūkas. Jis vis tvirtino, kad pasienyje šviečia lempos, dėl ko nerekia priešrūkinių žibintų. Šis įvykis baigėsi tuo, jog mes turėjo pasirašyti ant baudos, lygios 100 zlotų, kvito. J Daugau rūko žibintų nenaudojome iki pat namų, net ir būnant rūkui, nes supratome, jog Lenkijos paregūnai gali kabintis prie bet ko.

Po šiek tiek varginančios naktinės kelionės per Lenkiją, tryse vairuodami po kelias valandas, praėjus 12 valandų atvažiavome iki Slovakijos miestelio Stara Lešna, kuriame ir planavome apsistoti.

Iš karto atvykus kiek nemaloniai nustebino slovakiškas lietus ir balos, nors mes stikėjomes aplink matyti kuo daugiau baltos spalvos.

Pirmą dieną tik pasivaikščiojom po miestą, apsidarėm trasas ir pabandėme slovakišką maistą. Buvo smagu ir kiek neįprasta atsiskaitinėti šimtais, o kartais ir tūkstančiais (100 Slovakijos kronų yra apytkslai 10 litų).

O štai antrą dieną prasidėjo linksmybės. Kadangi dėl prastoko oro artimiausia Tatranska Lomnica trasa neveikė (išskyrus juodą trasą), nusprendėme pradžiai važiuoti į Štrbske Pleso olimpinę trasą. Labai džiugu, kad ten sniego buvo pakankamai ir akys jau švytėjo ryžtu šliuožti nuo viršukalnės. Kaip pirmą kartą stojusiam ant snieglentės buvo nuostabus pojūtis. Trasa puiki, manevringa, turinti ir stačių ir lygių vietų. Kiek nustebau savo sugebėjimais, mat pirmą dieną kritimų palyginus buvo nedaug, o ir tie visai neskausmingi. Čia grįžti nusprendėme ir antradienį. Jei pirmą dieną stengėmės susipažinti su trasa ir išmokti stovėti ant snieglentės, tai antra diena buvo daug greitesnė, tačiau tuo pačiu su daugiau mažų traumų. Štai čia jau negaliu sakyti, kad kritimai buvo minkšti – kadangi į trasą atvažiavome rytą, ji dar buvo neišslidinėta, nepadengta sniegu ir kai kuromis vietomis padengta sušalusiu sniegu. Kitą rytą visai nejautėme kūno – tikrai persistengėme.

Trečią dieną nutarėme pailsėti nuo intensyvaus slidinėjimo. Nuvykome į artimą Starai Smokovec miestelį. Pamatę, jog ir ten neveikia didžioji dalis trasos, o tik mėlyna mokyklinė trasa, tikrai džiaugėmės, kad paėmėme lasvą dieną. Apžiūrėję miestą nutarėmė traukinuku nuvykti į artimiausią didesnį miestą Popradą. Pusę dienos vaikščiojom po įvairias suvenyrų ir sporto prekių parduouves (ypač daug buvo pastarųjų). Nustebino gausus prekių asortimentas, o įrangos kainos panašios į Lietuvos, gal kai kuriose vetose net ir pigiau (ypač slidinėjimo inventorius).

Kadangi buvo kupini jėgų ir ištroškę naujų įspūdžių, ketvirtą ir penktą dienas nusprendėme praleisti Jasnoje - viename iš geriausių ir populiariausių slidinėjimo kurortų Slovakijoje. Nustebino gausus trasų, sniego ir lietuvių kiekis. J  Per paskutines dvi dienas jau kur kas geriau sekės valdyti snieglentę, buvo mažiau griuvimų, nebuvo reikalo bijoti raudonų trasų. Labiausiai įstrigo ir patiko 5 Turisticka ir 11a FIS A trasos. Jos pasižymėjo dideliu įvairumu, ko ir rekia norint kuo geriau išmokti valdyti snieglentę.

Su dideliu liūdesiu ir tikėjimu greitu laiku sugrįžti ant šių trasų šeštą dieną išvykome link namų, nes pirmą kartą atsistojus ant snieglentės, tkrai nesinori lipti žemėn.

Beje, jei kada užsuksite į Stara Lešna mestelį, užeikite į Taverna Montis restoranėlį. Jus nustebins mažos kainos, milžiniškos porcijos, skanus maistas, lietuviškas meniu ir net lietuviškai suprantantis restorano savininkas. J Ten lankosi daug lietuvių, kurie tikrai nenusivilia. Mes ten vakarojom kiekvieną vakarą.

Jau grįždami namo tikėjomės, kad sugebėsime parvežti sniego, o sekantį savaitgalį sukti link Latvijos trasų, kad nepamirštume įgūdžių. Deja, Lietuvoje mus vėl nustebino lietuviškas oras – pliusinė temperatūra ir lietus... Su nekantrumu laukiame sniego!!!

Ir dar, jei ką domina kainos – viso (už kelionę, maistą, nakvynę, inventorių ir keltuvus) sumokėjome kievienas maždaug po 1000 lt. Palyginus su kainomis, kurias sūlo kelionių agentūros, mes sutaupėme ne vienam suvenyrui.

P.S. Taip pat spėjome susitarti, kad kitais metais išbandysime tolimesnę kelionę iki Italijos, Livinjo kurorto. 

Slovakija, Aukštieji ir Žemieji Tatrai, 2008 01 19-26 Mykolas K. (Italas)



Kiti blogai:

Slidinėjimas Ötztal 0
Dolomitinės Alpės - dar kartą apie tai 5
Dolomitines Alpes betyrinėjant 2
Andora - arba čia kažkas kitaip 5

Autorius: admin
Sukurta: 2012-10-23 13:25:35
Atnaujinta: 2012-11-21 11:32:00
Komentarų: 0
Įvertinimas: 0.0
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Rašyti komentarus gali tik registruoti forumo lankytojai.Žinutės neprisiregistravusių narių forume, skelbimuose, straipsniuose bus rodomos tik po administratoriaus patvirtinimo.
Jūsų vardas:
Komentaras:

Savaitės foto


Paieška


Sniegozona video

Pipe Ground

Obergurgl-Hochgurgl web kameros vaizdai


Fotogalerija