2013 m kovo mėn viduryje slidinėjome Soldene, neabejotinai viename iš geriausių slidinėjimo kurortų iš visų, kuriuose man teko iki šiol apsilankyti. Pabuvęs ten pilnai suprantu, kodėl Bode Mileris beveik niekada nesiskiria su kepuraite, ant kurios puikuojasi užrašas Solden. Nežinau, gal jis už tai gauna pinigus, bet tokį slidinėjimo regioną reklamuoti tikrai ne gėda. Būtent Soldene spalio mėn paprastai startuoja FIS pasaulio taurės varžybos, taip sakant įvyksta sezono atidarymas. Soldene, nors lietuviškai sakyti reikėtų turbūt Zioldene, yra 150 km trasų, 69 km mėlynų, 51 km raudonų, 28 km juodų ir 2 km freerido. Trasų kiekis pakankamas vienai slidinėjimo savaitei, tačiau man labiausiai patiko ne bendras trasų kiekis, o tai, kad trasos yra labai ilgos, pvz galima iš maždaug 3000 - 3200 m virš jūros lygio vienu ypu nusileisti į 1350m aukštį. Čiuožimas fantastiškas, į laikrodį nežiūrėjau, bet manyčiau, kad čiuožiant ramiai su pasimėgavimu užtrunka 15 ar 20 min. Žmonių trasose ne per tiršta, trasų paruošimas geras, išskyrus dienos pabaigas, kai visi tomis pačiomis keliomis trasomis leidžiasi namo. Jei oras nelabai šaltas arba temperatūra pliusinė, tada apačioje trasos būna išmuštos kaip reikalas. Užtrasių beveik neišbandžiau, nes ten nebuvo ką veikti, šviežio puraus sniego praktiškai nebuvo niekur, kur bandžiau čiuožti. Kartą keliantis keltuvu vienas slidinėjimo instruktorius taip ir pasakė, kad už trasų dabar veikti nėra ką. Bet juk reikia pačiam įsitikinti, ar ne ? Tad porą kartų pabandžiau, tačiau už trasos radau tik sumuštus ir suledėjusius kauburius, jausmas buvo toks, lyg čiuožčiau specialiai paruošta mogulo trasa. Tad tą užsiėmimą su užtrase greitai mečiau ir visą laiką čiuožinėjau trasomis, kurios mane sužavėjo.

 Taip pat tik gerus žodžius galiu pasakyti apie Soldeno keltuvus, nes tokiais gerais ir greitais keltuvais iki šiol dar niekur neteko keltis. Taip, daugelis Austrijos kurortų gali pasigirti gerais keltuvais, bet Soldene visi sėdimi keltuvai fantastiški. Ir turbūt nėra tos viršūnės, kurios nepasiektum sėdimu keltuvu. Rodos nespėji įlipti ar atsisėsti ir tu jau viršuje. Ledyne keltuvai taip pat labai aukšto lygio, kai kitur ledynuose prifarširuota bugeliukų (yra pora jų ir Soldeno ledyne), tai Soldene visas ledyno trasas galima išmaišyti keliantis vien sėdimais keltuvais. Tačiau už tokius gerus keltuvus reikia brangokai sumokėti, kadangi mes ski pasus pirkome su galimybe vieną dieną paslidinėti Obergurgle - Hochgurgle, sumokėjome apie 250 eurų suaugusiam už 6 slidinėjimo dienas. Perkant vien Soldeno ski pasą 6 d suaugusiam kainavo 10 eurų pigiau. Tačiau paslidinėti Obergurgle - Hochgurgle tikrai verta. Žmonių ten buvo tikrai dvigubai o gal trigubai mažiau, o trasų kokybė tikrai geresnė. Na gal dėl to, kad mažai žmonių ? Taip pat man ten labiau patiko sniegas, nes Soldene žemiau maždaug 1700m virš jūros lygio po pietų jau teko slidinėti dirbtinu, tokiu pašlapusiu į miltelius ar mažus rutuliukus panačiu sniegu, kai Obergurgle - Hochgurgle sniego kokybė ir trasų apačioje buvo fantastiška visą dieną, nes ten žemiausia trasų vieta yra 1800m virš jūros lygio, o aukščiausia vieta 3080m. Ta viena diena "gurgluose" tikrai papuošė mūsų slidinėjimo savaitę. Soldene smagu buvo pasirungti BMW slidinėjimo trasoje, tokioje maždaug tarpinėje tarp slalomo ir slalomo giganto. Ryte, kol dar ji būdavo neišmušta, labai įdomu pračiuožti laikui, o vėliau per internetą įdomu pažiūrėti visus savo čiuožimus. Gaila, bet mano geriausi čiuožimai kažkodėl liko dalinai nenufilmuoti, nes įsijungdavo tik viršutinė kamera, o apatinė jau ne. Taip pat šalia BMW trasos buvo ir greičio trasa su greičio matuokliu, o intenete taip pat galima pasižiūrėti visus savo finišus su užfiksuotu greičiu.

  Gyvenome mes Langenfelo miestelyje ir slidinėti važinėdavome su ski busu. Dėl to nebuvo jokių problemų, autobusai ten daugiausia prailginti, apynaujai, važiuoja dažnai. Langenfelde yra ir vandens parkas. Taip pat yra kelios neblogos maisto prekių parduotuvės, nemažai barų, restoranų. Ant kalno barų ir restoranų taip pat netrūksta, kainos nei labai žemos, nei labai aukštos. Taupant galima pietums imti dešrelę, kuri tokia jau ne kaip dešrelė, o visa dešra, duonos bandelę ir samtį pvz burokų salotų ir už tai sumokėti 4,5 euro. Jei kalbėti apie parduotuves, tai maisto prekių gana anksti užsidaro, 19:00 jau užsidaro paskutinė. Paskutinę dieną vakare matėme, kai prie nebeveikiančios parduotuvės privažiavo latvių autobusiukas ir išlipę iš jo "pacientai" į pirkinių vežimėlius pradėjo krauti per savaitę išgerto alaus tarą. Juk reikia priduoti, rytoj ryte namo, ane ? Ilgai vyrai krovė, tvarkingai, su kaupu prikrovė keletą pilnų vežimų ir patraukė priduoti. Tik tada pamatė, kad parduotuvė uždaryta. Nors prieš latvius nieko prieš neturiu ir laikau juos mūsų broliais, bet turbūt ne veltui nuo seno apie juos sakom - žirgo galvos.  

  Kurorto pliusai - labai ilgas slidinėjimo sezonas, galimybė slidinėti ledynuose, puikūs keltuvai, garantuotas sniegas, galimybė paslidinėti kaimyniniame Obergurgle -Hochgurgle, į kurį nemokamai veža ski busai, puikus trasų žymėjimas ir paruošimas, didelis trasų aukščio skirtumas, didelis trasų pasirinkimas kiekvienam pagal jo slidinėjimo lygį, puiki atmosfera baruose ir didžiulis viešbučių ar apartamentų pasirinkimas. Tik vienas minusas, kad ski pasai gana brangūs. 

  Turbūt ir viskas, nebent galima brūkštelėti apie kelius. Į priekį ir atgal važiavome pro Varšuvą, Čenstochovą, Brno, Zalcburgą ir Insbruką. Kaip visad papuolėme į kamštį pravažiavę Chemsee ežerą, bet neilgam, atgal važiuodami į jokius kamščius nepapuolėme ir 6 ryto išvažiavę 23:00 buvome namie. Atostogoms parašyčiau 10 balų iš 10, patiko viskas. Gal būtų kitaip, bet mums visos dienos buvo saulėtos. Tik važiuojant į priekį už Varšuvos papuolėme į tokią pūgą, kad eismas keliuose beveik sustojo, na bet čia nieko nepadarysi, būna.

Kiti blogai: