Į Val Gardenos kalnus važiuoju jau bene 5 kartą, tačiau kiekvieną kartą atrandi vis ką nors naujo. 1200km „Dolomiti Superski“ trasų išbandyti per savaitėlę sunkiai įmanoma, todėl smagu dar kartą sugrįžti į labai gerai pažįstamą vietą.
Aukštikalnės peizažai, tyras grožis, didingi ledo kriokliai ir pats ledynas, vienas iš aukščiausių Europos keltuvų, aukščiausias Europos kalnas, krumpliaratinis kalnų traukinys, kuris nuveš jus į kelionę laiku.
Lietuvoje niekaip nesulaukiant sniego, o taip norint pajusti svaigų orą, lekiant nuo kalno, greitai sudarėm grupiokų kompaniją ir pradėjome planuoti kelionę į Slovakiją.
Sakoma, kad žmogus bent kartą apsilankęs kalnuose suserga „kalnų liga“. Ne, nieko panašaus su jūros liga čia nėra. Kas kiekvieną žiemą ruošia slides ar bent svajoja apie grįžimą į kalnus tikrai supranta apie ką aš kalbu. Norisi sugrįžti vėl ir vėl...
Rytas, žadintuvas, pusryčiai, čemodanai. Gal dėl to, kad tai jau tapo įprasta, labai trūksta kelioninio jaudulio, kai širdis pradėdavo smarkiau plakti, nežinia ir jaudulys susimaišydavo krūtinėje.
Livigno miestelis yra labai smagus daug barų, diskotekos (dažniausiai barų rūsiuose ir yra nemokomi). Geriausi barai: Miky‘s Pub, Marco‘s, Kuhstal, Cronox.
Taigi, jau iš pavadinimo turbūt supratote, kad šis pasakojimas bus kelionę į Alpes. Apie kelionę, po kurios aš vos atsikėliau iš lovos ryte, po kurios man taip užpakalį skauda, kad vos beišgaliu kur ir atsisėsti.
Idėja nuvažiuoti į kalnus paslidinėti gimė dar vasarą. Besiilsint prie ežero, begaudant šiltus saulės spindulėlius linksmoje kompanijoje ir besidžiaugiant gražiomis akimirkomis, kažkas susimastė : “ O ką gi mes veiksime žiemą ?