Pačią didžiausią grėsmę kalnuose žmogui kelia sniego griūtys (lavinos). Reikia pasakyti, kad pati savaime lavina yra labai gražus reginys. Tačiau kartu – tai beveik visada mirtis, nuo kurios nepabėgsi: sausa lavina gali ristis lenktyninio automobilio greičiu. Beje, ar ji sausa ar šlapia – nesvarbu.
Slidininkų ir snieglentininkų šalmų naudojimo dažnumas praeitą žiemą pasiekė rekordinį lygį, atliktos apklausos rodo, kad patiems jauniausiems ir vyriausiems sportininkams šalmo dėvėjimas tapo norma.
Rytinėje Pirėnų kalnų pusėje esančią Andoros kunigaikštystę automobiliu galima pervažiuoti per pusvalandį, o tikros žiemos ir slidinėjimo malonumų šioje mažytėje valstybėje užtenka ir savaitės atostogoms.
Nauja studija apie sniegą Alpėse sustiprina būgštavimus, kad žiemos turizmo dėl klimato kaitos čia laukia sunkūs laikai. Devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje sniego kalnuose smarkiai sumažėjo, rašo mokslo žurnalas "New Scientist", remdamasis Šveicarijos atliktu tyrimu. Nuo to laiko ankstesnis kritulių kiekis čia nebuvo pasiektas.
Žiema kviečia, sniego kvapas vis labiau juntamas netgi mano biure, o į dėklą sukištos slidės sandėliuke vis dažniau traukia ne tik mano mintis, bet ir žvilgsnius, rankas... Kalendorius rodo, kad dar vos tik pasibaigė vasara, o man jau norisi neišbrendamų pusnių ir tikros nešildančios žiemos saulės. Ką daryti? Kaip rasti būtent tai, kas patenkintų manąjį idealaus sniego, nuokalnės, saulės ilgesį?
Dar prieš 30-40 metų apie Ischgl mažai kas žinojo, nebent patys fanatiškiausi kalnų slidžių gerbėjai Austrijos ir Šveicarijos pasienyje. Šiandien Ischgl – vienas iš madingiausių, prestižiškiausių ir garsiausių Austrijos, ir visos kalnų slidinėjimo Europos, kurortų.