Kasmet vis daugiau slidinėjimo trasose nukentėjusių žmonių sulaukiantys traumatologai pastebi, kad medikų pagalbos prireikia ne tik slidinėjimo naujokams, bet ir pervertinantiems savo jėgas nutrūktgalviams.

Lemtingas antrasis nusileidimas

Prie kasmet išsiruošiančių slidinėti draugų ir sutuoktinio pirmą kartą prisijungė ir klaipėdietė V.Liepinaitienė. Draugų kompanija į Italijos Alpes išvažiavo antrąją Kalėdų dieną. Viktorija svečioje šalyje sutiko ir 29-ąjį gimtadienį. Tik nesitikėjo, kad bus priversta švęsti sugipsuota koja ir vilkėdama sportiniu kostiumu. Slidinėjimo mokytojais moteriai tapo vyras ir draugai. Pasiūlymo samdyti instruktorių ji atsisakė manydama, kad išsivers ir su saviškių patarimais. Pirmasis nusileidimas pradedančiųjų trasa Viktorijai buvo nužymėtas kone dvidešimt bumptelėjimų ant žemės. Leisdamasi antrą kartą nugriuvo tik sykį. Tačiau posūkis keltuvo link buvo lemtingas. Į skirtingas puses išsiskyrė slidės, trakštelėjo koja ir pervėrė stiprus skausmas – Viktorija suprato, kad savo jėgomis neatsikels. Pirmoji diena slidinėjimo trasoje moteriai baigėsi rimta trauma – plyšo kelio sąnario priekinis kryžminis raištis.
Nors vyras Ričardas vylėsi, kad Viktorija viso labo išsisuko koją, ji pati suprato – be medikų pagalbos neišsivers. Nusileidimą apkartino nuo slidės neatsikabinęs batas ir griuvimas šonu.

Pas gydytoją – eilė žmonių

Trasoje kalnų motociklu privažiavusi pagalba nukentėjusiąją įkėlė į priekabą ir su švyturėliais pasuko keltuvo link. Apačioje Viktorijos jau laukė greitosios pagalbos automobilis. Ligoninės koridoriuje eilėje pas gydytoją V.Liepinaitienė išvydo būrį žmonių – susižalojusių slidininkų: kam buvo lūžęs raktikaulis, kam pasukta koja. Vienas vyriškis atvirą rankos lūžį slėpė plastikiniu maišeliu, jame buvo prikapsėję kraujo. Viktorija buvo 69-a pacientė, tądien patyrusi traumą slidinėdama. Gimtadienį ir Naujuosius metus V.Liepinaitienė sutiko Italijoje su gipsiniu įtvaru ant kojos. Grįžusi į Lietuvą, sausio pradžioje moteris buvo operuota. "Patirta trauma neatgrasė nuo noro slidinėti. Tik pasimokiau, kad naujokui būtinas slidinėjimo instruktorius. Išmokti laviruoti slidėmis tikrai ne taip lengva, kaip iš pradžių pasirodė", – tikino moteris. Viktorija dabar juokais ramentus vadina savo draugais, su jais bus priversta vaikščioti dar apie pusantro mėnesio.

Pasirinko per sudėtingą trasą

Trečią sezoną Italijos Alpėse ant slidžių stojusią ir sunkią kojos traumą patyrusią A.Januševičienę vietos medikai paguodė: štai sugipsavome ir per mėnesį sugis. Tačiau Lietuvoje moterį apžiūrėję specialistai nedelsdami paguldė ant operacinio stalo. Teko atlikti sunkią operaciją – moteriai iš klubo buvo paimta kaulo dalis ir juo sutvirtintas kelio kaulas. Kaulą chirurgai dar sutvirtino ir metalinėmis plokštelėmis, varžtais. Beveik pusę metų A.Januševičienė žengė tik pasiramsčiuodama ramentais, o ir vėliau kurį laiką neišeidavo be lazdos, nors iš pradžių trauma pasirodė visai menka. "Bandžiau eiti ir net čiuožti. Kojos beveik neskaudėjo. Tikėjausi, kad kitą dieną tikrai galėsiu slidinėti. Todėl paaiškėjus, kad trauma kur kas rimtesnė, nei maniau, apsiverkiau ne iš skausmo, o iš pykčio", – pasakojo energinga moteris, dirbanti kelionių agentūroje. Audronė mano, kad traumą patyrė ne tik todėl, kad pasirinko pernelyg sudėtingą trasą, bet ir todėl, kad jai pargriuvus neatsisegė slidė. Todėl besiruošiantiems slidinėti ji patarė atidžiai rinktis inventorių – itin ten, kur jis paskubomis išduodamos nuomos punktuose.

Nukenčia dėl tų pačių klaidų

Susižalojusioms slidininkėms pritarė ir Klaipėdos universitetinės ligoninės Sporto traumų poskyrio vedėjas Markas Fiodorovas. Pasak gydytojo, traumų dažnai patiriama dėl tų pačių klaidų. Kai kurie slidininkai inventorių skolinasi iš panašaus sudėjimo žmogaus, nors įranga turėtų tikti būtent jam. Prieš išsiruošiant į trasą būtina pasitikrinti, ar įranga veikia. Jei krintant batai automatiškai neatsikabina nuo slidžių, dažnai sužalojami sąnariai. Dauguma konsultuotų ir operuotų pacientų gydytojui M.Fiodorovui prisipažino, kad slidinėti mokėsi be trenerio. Jį atstojo artimas žmogus, slidinėjimo virusu užsikrėtęs anksčiau ir jau turintis slidininko patirties. Tačiau pirmą kartą vis dėlto naujoką pamokyti turėtų profesionalas. Taupyti trenerio pamokoms nepatariama. Taip pat nerekomenduojama slidinėti po vieną, kad prireikus būtų ko paprašyti pagalbos. Patyrus kaklo traumą ar lūžį geriau nejudėti ir laukti, kol bus suteikta specializuota pagalba.

Plyšta sąnarių raiščiai

Per metus ortopedui traumatologui tenka operuoti apie 30 pacientų, susižalojusių slidinėjant. Dar daugiau jų tenka konsultuoti. Šią ligonių grupę pastaruoju metu vis dažniau papildo ir nutrūktgalviai, snieglente bandę lenktyniauti su vėju. "Kuo sudėtingesnė trasa, tuo žmogus patiria rimtesnių traumų. Susižaloja dėl patirties stokos arba pervertinęs savo jėgas", – pasakojo M. Fiodorovas. Ortopedas paaiškino, kad slidinėjant keliams, čiurnoms ir klubams tenka itin didelis krūvis. Tad dažniausiai patiriamos kelio sąnario traumos. Tarp dažniausių – kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio ir vidinio šoninio raiščio plyšimas. Patyrusius tokias traumas pacientus tenka operuoti. "Raiščio plyšimas – skausminga trauma. Žmogus nebegali nei atsistoti, nei judėti. Traumuotas sąnarys sutinsta. Tokie pacientai iš trasos dažniausiai išgabenami medikų. Sąnarys po operacijos gyja porą mėnesių. Vėl slidinėti galima ne anksčiau nei po metų. Slidinėjant taip pat nukenčia čiurnos ir peties sąnariai. Dažnai išnyra petys, kai krintant pasukama ranka. Pasitaiko sudėtingų blauzdikaulių, šlaunikaulių, raktikaulių lūžių. Tuomet jų gijimo laiką medikai skaičiuoja nebe mėnesiais, o metais.

Patarimai slidininkams

*Pasirinkti tinkamo dydžio, specialiai sureguliuotą slidinėjimo įrangą (pargriuvus slidės turi atsikabinti nuo batų).
*Naudoti kūno apsaugas, naujokams užsidėti šalmus.
*Vilkėti specialius, kūno prakaitą išgarinančius, drėgmės iš išorės nepraleidžiančius drabužius.
*Prieš slidinėjant padaryti kelių minučių mankštą.
*Pasirinkti trasą pagal savo sugebėjimus, nesileisti nepažymėtose vietose.
*Neslidinėti po vieną.
*Sustoti trasų pakraščiuose, o ne viduryje.
*Prieš pradedant čiuožti apsidairyti ir įvertinti, ar nepastosite kelio nuo kalno atlekiantiems kitiems slidininkams.
*Nevartoti alkoholio.
*Veidą pasitepti riebiu kremu, saulėtą dieną – ir apsauginiu kremu nuo saulės.

Slidininko vaistinėlė

*veido kremai nuo šalčio ir nuo saulės;
*lūpų balzamas su apsauginiais filtrais;
*vaistai nuo skausmo;
*vaistai nuo peršalimo: tabletės nuo karščiavimo, pastilės nuo gerklės skausmo ir lašai nuo slogos;
*akių lašai;
*vėsinantys tepalai nuo raumenų skausmo ir uždegimo;
*tepalai nuo sumušimų ir nuo kojų sunkumo, tinimo;
*elastiniai tvarsčiai;
*vaistai nuo virškinimo sutrikimų;
*medikamentai nuo viduriavimo.

www.pasveik.lt

Kitos naujienos: